Automobilis, pavadintas “Baby Benz”, 1998 m. pakeitė kompanijos veidą – tai buvo mažiausias visų laikų mersedesas. Vokiškojo “Auto Bild” redaktorius Larsas Buzermanas žino visus šio automobilio trūkumus. Jo mama jau 13 metų vairuoja Mercedes A 160.

“Būdamas penkerių žinojau, kad nėra geresnio automobilio už Mercedes. Deja, turėjau sulaukti 22-ejų, kol tai įrodžiau savo mamai. Nuo 1977 iki 1999 metų dirbau oficialiame “Mercedes” servise ir tik 1998 m., kai Mercedes gamintojas visuomenei pristatė A klasės mažylį, mamai įrodžiau, kad mersedesą gali turėti ir ji”, – prisimena Larsas Buzermanas.

Šiuo automobiliu ji tiesiog susižavėjo. Didžiulis stoglangis, aukšta sėdėsena, patogios sėdynės ir itin kompaktiška išvaizda. Tokio derinio automobiliai su trikampe žvaigžde ant variklio dangčio dar niekada neturėjo.

Prieš 13 metų moteris už ryškiai raudoną automobilį su plytų raudonumo apmušalais Vokietijoje paklojo 42 tūkst. markių. Jis tikrai vertas tokios sumos, nes per tuos metus moteris nuvažiavo per pusantro šimto tūkstančių kilometrų. Kas gedo, mūsų kolega puikiai žino, nes šią mašiną pats ir prižiūrėjo.

Pirmuosius 100 000 km A klasės Mercedes įveikė, galima sakyti, beveik be rūpesčių – priekiniai stabdžių diskai atlaikė net 90 000 km ridą. Per tą laiką stoglangis buvo praradęs sandarumą, pakeisti galiniai ratų guoliai, priekinės pakabos stabilizatoriaus guminės įvorės (abiem atvejais – garantinis remontas). Nuvažiavus 140 000 km teko keisti sankabą. Tai brangus malonumas, nes tenka šiek tiek patraukti variklį. Nuvilia nepakankama apsauga nuo rūdžių. Automobilio dugno ertmėse kaupiasi purvas ir, kaip taisyklė, tos vietos ima rūdyti. Aiškiai matyti, kad “Daimler” koncernas šiuos automobilius nekūrė amžinybei.
ABL inf.

Bandomasis važiavimas

Mūsų bandytas automobilis važinėja jau 13 metų ir nuriedėjo 156 950 kilometrų. Jį vairuoja vienas savininkas. A 160 (“Elegante” komplektacija) turi beveik visą įmanomą papildomą įrangą, kurią buvo galima įsigyti 1998 metais, įskaitant stoglangį, automatinę ir klimato kontrolės įrangą. Naujas 3,57 m ilgio automobilis kainavo 42 tūkst. Vokietijos markių – už tokią sumą buvo galima įsigyti ir C klasės automobilį, tačiau tik su bazine įranga.

Važiavimo įspūdis prieštaringas. Viena vertus, tai manevringas, aukšta sėdėsena išsiskiriantis modelis. Dėl unikalios “sumuštinio” tipo kėbulo konstrukcijos su dvigubu dugnu automobilyje sėdima 20 cm aukščiau. Kita vertus, labai aišku tai, kad juo įveikti posūkius reikia labai atsargiai. Nors ESP įranga ir yra, tai aukštas ir siauras automobilis, tad stabilumas nėra stiprioji A klasės Mercedes savybė. Vis dėlto savo dydžiu tai erdvus ir lengvai transformuojamą saloną turintis miesto mažylis.

Mūsų nuomonė aiški: šio ryškiai raudonos spalvos A 160 tikrai neverta parduoti. Visai netrukus šis automobilis įgaus senovinio statusą. Tai yra retos spalvos egzempliorius, turintis beveik visą įrangos komplektą. Kada nors senienų medžiotojai atras šį trikampe žvaigžde pasipuošusį automobilį.

Tai nervina

Dėl “sumuštinio” tipo kėbulo automobilio salone daug vietos, tačiau tai verčia mechanikus garsiai keiktis. Jei sugenda tokios besidėvinčios detalės, kaip vandens siurblys ar starteris, tenka iš vietos judinti variklį – tai kainuoja nemažai nervų, reikia įdėti daug darbo ir galų gale, gerokai nukenčia automobilio savininko kišenė. Kai prireikia keisti pagrindinį variklio dirželį ar žvakes, tenka ieškoti laibas rankas turinčio mechaniko, nes variklio skyriuje vietos visai nedaug. Benzininiai varikliai kenčia dėl uždegimo sistemos defektų (iki 2001 m. kovo mėn. pagaminti modeliai), dyzeliniai varikliai – dėl nesandarių purkštukų. Būtina apžiūrėti automobilio dugną, kai išmontuotos apsaugos, nes tik taip galima aptikti rūdis. Degalų bakas taip pat linkęs rūdyti. Rekomenduojame pirkti modelius su mechanine greičių dėže, nes automatinė arba pusiau automatinė labai dažnai genda.

1 Alyvos apnašos atsiranda dėl besikondensuojančių degimo dujų važiuojant trumpus atstumus

2 Traukių antgaliai nusidėvi ir pradeda klapsėti

3 Stabilizatoriaus įvorės trapios. Pasekmė: barška stabilizatorius

4 Skersinis balkis ir slenksčiai linkę rūdyti. Apžiūrai būtina nuimti dugno apsaugas!

5 Degalų bakas skardinis ir rūdija per siūles. Tai pastebima tik nuėmus apsaugas

6 Stabdžių žarnelės dažnai yra korėtos. Galinė paslėpta po apsauga

7 Galinė pakaba nervina dėl nuolat lūžtančių spyruoklių ir greitai nusidėvinčių guolių

Išvada
Jai kalbėtume apie saugumą ir patikimumą, A klasės Mercedes atitinka aukštus standartus. Tačiau tie, kurie remontuoja šiuos automobilius, pažįsta tikrąjį jų veidą: užslėptos rūdžių sankaupos ir ribota erdvė variklio skyriuje gali lemti dideles remonto išlaidas.

Techniniai Mercedes A 160 (1998 m.) duomenys

Ilgis (mm)    3575
Plotis (mm)    1719
Aukštis (mm)1575
Durų/vietų salone sk.    5/5
Variklis    benzininis
Variklio darbinis tūris (cm3)    1598
Variklio cilindrų sk.    4
Variklio galia (AG esant aps./min.)    102/5250
Maks. sukimo momentas (Nm esant aps./min.)    150/4000
Pavarų dėžė    5/autom.
Maks. greitis (km/h)    182
Įsibėgėjimas (s) 0–100 km/h    11,3
Degalų bako talpa (l)    54
Bagažinės talpa (l)    390/1740
Automobilio masė (kg)    1115
Padangos    195/50 R15
Degalų sąnaudos (l/100 km) mieste, užmiestyje, vidutinės    9,9/5,7/7,8
Kaina (Lt)    nuo 6000

“AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 15

Naudotą verslo klasės automobilį galima įsigyti už naujo motorolerio kainą. Tačiau būkite budrūs: jei tokią mašiną teks remontuoti, jūsų laukia išties nemažos išlaidos. Apžvelgsime tris “ekonominius” sedanus.

Pigaus alaus gerbėjams pažįstama būsena: vakare tu karalius prie baro – ryte skaudančia galva guli sugniuždytas. Kartais automobilių pirkėjams nutinka taip pat. Įsigijęs verslo klasės sedaną už puikią kainą, didžiuojiesi, tarsi būtum solidus ponas, tačiau apsilankęs automobilių servise, pinigų apmokėti sąskaitą tenka skolintis iš močiutės. Kitais žodžiais tariant: šiandien karalius – rytoj elgeta.

Ši istorija įspėjimas visiems, kurie, kaip byloja liaudies išmintis, nori iššokti aukščiau bambos. Kartu tai ir pasakojimas, kaip viskas gali iš tiesų nutikti. Šiandien kalbėsime apie automobilius, kuriais kažkada puikavosi didelių kompanijų vadovai ar net savininkai. Tai aštuonių cilindrų automobiliai. Kažkada nauji jie kainavo kaip naujas butas, o dabar juos galima įsigyti už naujo motorolerio kainą.

Panaršius internete, aštuonių cilindrų 7 klasės BMW, (serija E38, gamybos metai 1994–2001) galima rasti vos už 7000 litų! Deja, dažniausiai tokiems pigiems variantams būdinga tai, kad jų prietaisų skydelio įspėjamosios lemputės mirksi tarsi diskotekos šviesos, o pakaba bilda kaip per akmenų grindinį važiuojantis vežimas. Tačiau ne viskas taip blogai. Kantriau paieškojus, galima rasti ir naujesnę, ir geriau prižiūrėtą versiją. Galbūt teks sumokėti kelis kartus daugiau, tačiau patariame ieškoti automobilio, kuris turi serviso knygelę su visais antspaudais. Tai pirmas ženklas, kad galbūt jums pasiseks ir nenupirksite “užmušto” automobilio. Gerai prižiūrimi aštuonių cilindrų varikliai tarnaus amžinai, o štai pakabos lankstus teks keisti dažnokai, tad su tuo reikės susitaikyti.

Tiesa, dar liko neaptartas išlaikymo išlaidos. Tie, kurie pirkdami išnaudoja visas savo santaupas, geriau tegu važinėja mažaisiais Polo, nes tokio prabangaus automobilio, net ir naudoto, išlaikymas kainuoja. O tie, kurie pasilieka pinigų ir jo priežiūrai, gali skaityti toliau.
ABL inf.

BMW 735i: nekreipkite dėmesio į degalų sąnaudas

170 tūkst. litų – tokia buvo pradinė BMW 735i kaina, kai jis buvo naujas. Tas, kuris pirko tokį automobilį, nelabai rūpinosi degalų sąnaudomis. Praėjus 15 metų, jis kainuoja keliolika kartų pigiau ir, žinoma, neturi jokios garantijos. Tačiau tai nėra toks jau blogas automobilis. Mūsų bandyta versija dar metus gali nevažiuoti į techninių apžiūrų centrą, pakaba nebarška, rūdžių nematyti net ant išmetamųjų dujų sistemos. Aštuonių cilindrų variklis veikia kaip naujas, garsas – puikus. Neįtikėtina, tačiau 18 tūkst. litų kainuojantis sedanas atrodo išties puikiai.

Klausimų kyla atvykus į degalinę. Įpylus 20 litrų, degalų bako rodyklė pasislinko vis labo per porą milimetrų dešinėn. Vos smarkiau paspaudėme akceleratoriaus pedalą, ji ir vėl atsidūrė ten pat, kur ir buvo. Patarimas: teks priprasti nekreipti dėmesio į tą rodyklę ir nestebėti kompiuterio rodomų degalų sąnaudų, nes tai tikrai ne silpnų nervų žmonėms. Šis monstras vidutiniškai sudegina 14,5 l benzino 100 km kelio, o mieste šis skaičius prasideda nuo 2…
Būtent tai yra viena priežasčių, kodėl šių automobilių pardavimo kaina tokia nedidelė. Tiesa, ir tipinius gedimus, pavyzdžiui, pakeisti guolį, gali bet kuris garažo meistras.

Tai nervina

Pirmas trūkumas matomas vos pasukus užvedimo raktelį: padalų trūkumas tachometre, vos įžiūrima rida. Tačiau šią problemą nesunku išspręsti, o forumai knibžda įvairių patarimų.

TUV specialistai atskleidžia du mūsų bandyto automobilio trūkumus: pakabos gedimai dėl pernelyg didelio jo svorio ir didokas vairo sistemos laisvumas.

Prie būdingų trūkumų priskiriama, dėl greitai susidėvinčių lankstų ir stabilizatoriaus guminių dalių, linkusi bildėti priekinė pakaba. Patariame pirkti pigias neoriginalias detales, nes jas vis tiek greitai teks keisti.

Alyvos vonelė. Iš daugelio 7 serijos BMW laša alyva – tai įprasta

Priekinė pakaba. Genda nepriklausomos pakabos svirtys

Galinė ašis. Laikui bėgant subyra pakabos įvorės

Išvada

Vadovo automobilis iš Bavarijos gali būti geras pirkinys. Žinoma, reikia turėti omenyje du dalykus: pirkite automobilį tik su serviso knygele ir nereikalaujantį didelių remonto. Taigi pigūs pasiūlymai atkrenta. Ir nepamirškite, kad 7 serijos BMW išlaikymas bus itin brangus: degalų sąnaudos, net ir sumontavus dujų įrangą, remontas – visa tai gali gerokai ištuštinti piniginę.
Įvertinimas    4

Audi A8: kanclerio automobilis už Vespa kainą

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis šį automobilį padarė socialiai priimtinu. Pirmiausiai, jis sutiko būti vežiojamas Audi A8. Todėl Vokietijoje šis modelis labai greitai gavo kanclerio automobilio pravardę. Dabar tokios mašinos stovi prekybos aikštelėse, o ant priekinio stiklo žymekliu užrašyta kaina – 7000 litų.

1998 metais, kai šis automobilis dar buvo naujas, Audi gamintojas bazinį 3.7 quattro modelį įvertino 190 tūkst. litų. Į šią kainą buvo įskaičiuotas aštuonių cilindrų 230 AG variklis, kuris vos spustelėjus akceleratoriaus pedalą “pasisotindavo” vidutiniškai 12,8 l benzino 100 km kelio.

Audi A8 variklis dirba ramiai ir minkštai, kėbulas taip pat palieka gerą įspūdį. Pora ar trejetas įbrėžimų automobilių meistrui yra niekis, priekyje trūksta ventiliacijos grotelių. Na, ką gi, imamės kainos?

Žvilgsnis į daiktadėžę mus nuleidžia ant žemės: serviso knygelėje išlikęs įrašas priverčia suklusti – techninė apžiūra, alyvos, degimo žvakių keitimas ir stabdžių remontas prieš trejus metus Vokietijoje kainavo pasakiškus beveik 8000 litų! Netrukus teks keisti pagrindinį variklio diržą. Tai daryti būtina kas 120 000 km, o procesas trunka penkias valandas.

Žurnalo “Auto Bild” nusiskundimų skyrelį pasiekiančiuose laiškuose skundžiamasi dėl 1996–1997 m. gamintų automobilių automatinės greičių dėžės gedimų. Varge, jei dabar dėl to kiltų kokių nors rūpesčių…

Išvada

Mažiau nei 7000 litų už automobilį su aštuonių cilindrų varikliu, aliuminio konstrukcija ir visais varančiaisiais ratais. Beveik už dyką! Teisingai prižiūrint ir laiku keičiant pagrindinį variklio diržą, V8 agregatas dirbs amžinybę. Visa kita reikia galėti sau leisti.
Įvertinimas    3,5

Lexus GS 430: šiam automobiliui reikia daug meilės

1998 metais pagamintas Lexus GS 430? Europoje tokie automobiliai oficialiai pradėti pardavinėti tik nuo 2000-ųjų, tačiau šis egzempliorius – iš už Atlanto. JAV rinkai šie modeliai siūlyti šiek tiek anksčiau. Tokį pakenčiamos būklės automobilį galima rasti už 15 tūkst. litų.

Tie, kurie nori įsigyti tokią mašiną, turi žinoti – iš jų vagiamos navigacinės sistemos. Apžiūrėtame automobilyje vietoj jos taip pat žiojėjo juodas krateris. Jeigu pavogė tik ekraną, už jį teks pakloti tiek pat, kiek kainuoja pats automobilis, bet jei ilgapirščiai nušvilpė dar ir valdymo įrenginį iš bagažinės, teks iš piniginės krapštyti dar tiek pat. Košmaras!
Taigi siūlome nusipirkti dvigubo standarto audioaparatą (gal kompaktinių plokštelių grotuvą?), kuris užpildys žiojinčią tuštumą.

Visa kita – daugmaž patikima, tai itin patvarus automobilis. Kaip teigia serviso meistrai, tereikia laiku keisti alyvą, degimo žvakes ir stabdžius.

Išvada

Lexus GS 430 su milžinišku aštuonių cilindrų varikliu – visai neblogas variantas už tokią kainą. Tačiau apie automobilius, importuotus iš JAV, galime pasakyti tik tiek: būkite atsargūs!
Įvertinimas    4

Išvada

Jei pasiseks, važiuosite karališkai

Trys prabangūs automobiliai už motorolerio kainą ir triskart rimtesnis mūsų perspėjimas: tie, kurie turi pinigų tik įsigyti automobilį ir neturi papildomų lėšų degalams ir remontui, turėtų nekišti pirštų prie šių mašinų. Kalbant tarp mūsų, šie aštuonių cilindrų varikliais “ginkluoti” automobiliai labiau tinka tik nedaug važinėjantiems ir tiems, kurie pažįsta gerą, nebrangiai mašiną remontuojantį meistrą ir turi atliekamų pinigų brangioms atsarginėms detalėms.

“AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 14

Kabrioletai visada buvo malonumą teikiančios transporto priemonės. Šiandien, praėjus devyneriems metams po gamybos pabaigos, naudoto Golf III Cabrio kaina labai patraukli – už 4000 litų galima rasti visai tvarkingą automobilį. Gal laikas įsigyti?

VW koncernas trečios kartos Golf kabrioletų pagamino ne tiek ir daug – 212 063. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimas nuo pat šio automobilio gamybos pradžios gana intensyviai juos eksploatavo, dabar jų pasiūla rinkoje ne tokia ir didelė. Be to, ji vis mažėja.

Nuo 1998 iki 2002 metų VW koncernas vis dar gamino Golf III Cabrio, nors savo išvaizda jis atrodė labai panašus į naujesnį Golf IV modelį.

Tiesa, rasti geros būklės automobilį – retenybė. “Kabrioletą pirk žiemą – tada jis kainuos pigiau”, – sako mano draugas automobilių pardavėjas.

Vokiečiai pagamino ir nemažai specialių šio automobilio versijų, pavyzdžiui, Pink Floyd, skirtų to paties pavadinimo grupės garbei. Šiek tiek vėliau pirkėjams buvo pasiūlytos ir versijos su dyzeliniais varikliais.

Bandomasis važiavimas

Bandytas automobilis, priklauso mūsų kolegai Tomui Genkeliui. Dviejų litrų variklis, automatinė pavarų dėžė ir speciali Pink Floyd versija. Beje, tai nereiškia, kad iš radijo sklinda vien tik rokas. Šis modelis išsiskiria specialaus rašto BBS lengvojo lydinio ratlankiais, tik jam būdinga žalia perlamutrine spalva ir kokybiškesne audioaparatūra.

Važiavimo įspūdis: jaučiasi, kad tai sunkus automobilis, o automatinė greičių dėžė ir vos 115 AG variklis neturi nieko bendro su sportiškumu. Automobilio sparnai ir galinės ratų arkos jau gerokai aprūdijusios. O štai stogas naujutėlaitis ir sandarus.

Mūsų nuomonė. Kolega Tomas turi kažką daryti, kitaip jo Pink Floyd visiškai surūdys. Tikrai būtų gaila.

Tai nervina

Varikliai ir važiuoklė, tokie pat kaip ir visų Golf III versijų ir taip pat beveik nekelia rūpesčių. Jei pasirūpinsite, kad keturcilindriai varikliai niekada nejaus alyvos ir aušinimo skysčio stygiaus ir dar retkarčiais kas nors patikrins dantytąjį dirželį, tuomet automobilis tarnaus ilgai ir patikimai. Tą patį galima pasakyti ir apie nuo 1995 metų gaminamus kabrioletus su TDI varikliais.

Dėl didesnio automobilio atviru stogu svorio važiuoklė patiria didesnę apkrovą, todėl stabilizatoriaus traukės ir įvorės susidėvi šiek tiek greičiau. Tačiau kabrioletas buvo gaminamas “Karmann” dirbtuvėse, kurios tinkamai pasirūpino antikorozine danga – ji net geresnė nei kitų “trečių” Golf. Tiesa, automobilio amžius lemia, kad net geriausiai apsaugotą kėbulą anksčiau ar vėliau apima korozija. Dažniausiai rūdys ėda ratų arkas, priekinius statramsčius, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į durelių rankenėlių tvirtinimą.

Tokio amžiaus automobilis greičiausiai turės sudūlėjusias stabdžių sistemos žarneles ir vamzdelius.

Ir atminkite, kad taisyti kabrioletą po rimtesnio eismo įvykio, bus gana sudėtinga, nes nuo paprasto Golf hečbeko jam tiks nebent variklio dangtis ir priekiniai sparnai. Visos kitos kėbulo dalys – originalios.

Lankas už priekinių sėdynių atlieka ne tik kėbulo tvirtumo ir saugumo eismo įvykio atveju funkciją. Jis tapo ir tobula vieta saugos diržo tvirtinimui

1 Aušinimo sistemos žarnelių gnybtai laikui bėgant atsipalaiduoja, tad gresia variklio perkaitimas

2 Generatorius – jo užduotis rūpintis elektros energijos tiekimu. Tačiau dirželį tikrinkite dažnai, nes jis linkęs nutrūkti

3 Nesandarus – Golf III bėda, dėl to kenčia variklis ir pavarų dėžė, iš kurių nuteka alyva

4 Priekinė pakaba stabili, tačiau reikia patikrinti lankstus ir pusašius, nes kabrioletas sunkesnis ir pakaba patiria didesnį krūvį

5 Rūdys pasitaiko dažnai, pirmiausia korozija apima priekinius sparnus

6 Prietaisai aiškūs, lengvai įskaitomi ir dirba beveik be priekaištų

7 Stabdymo jėgos reguliatorius “tinginiauja” – šių automobilių stabdžių sistema palyginti patikima ir pereinant techninę apžiūrą priekaištų nesulaukia

8 Galinės ašies įvorės trūkinėja, taip pat reikia atkreipti dėmesį į greitai susidėvinčias stabdžių žarneles

Stogo nuleidimo mechanizmas

Viską reikia atlikti tokia tvarka: pirmiausiai būtina atlaisvinti abu užraktus lubose…
… kilstelti priekį, stogą tvarkingai sulankstyti ir …
… viską atsargiai sudėti į bagažinėje esančią nišą

Išvada

Jei manote, kad kabrioletas neturi vežti keleivių lyg silkių skardinėje, galite rinktis Golf III Cabrio. Kaina visai nesikandžioja, o už išleistą pinigų sumą gaunate ne tik patikimą, bet ir stilingą automobilį.

Įvertinimas 3,5

Golf I Cabrio

Jau yra klasika

Pirmos kartos Golf Cabrio gamintas 1979–1993 metais jau tapo klasika – jo kainos pamažu kyla aukštyn.

Per 32-ejus savo gyvenimo metus šis automobilis patyrė visko – nuo pašaipų ir pravardžių (“kašikas”) iki paklausaus klasikinio automobilio. VW koncernas pagamino net 388 522 tokius kabrioletus. Beje, įdomu, kad “pirmas” Golf kabrioletas pergyveno ne tik pirmos, bet ir antros kartos Golf hečbeką – jis buvo gaminamas iki pat 1993 metų vidurio kaip “trečias” Golf.

Šio automobilio gamybą teko nutraukti tik dėl sugriežtėjusių saugumo reikalavimų. Per tą laiką šis automobilis išgyveno keletą modernizavimo etapų: 1980 m. jis gavo naujesnį prietaisų skydelį, 1981 m. šiek tiek pakeistas stogo dizainas, 1988 m. – modelis atnaujintas labiau: nauji buferiai, pasiskolinti iš “antro” Golf, didesnis degalų bakas.

Šiandien jau sunku rasti geros būklės Golf I Cabrio automobilį, o ir kainos ima “kandžiotis” – neturėdami atliekamų 7000 litų skelbimų galite net nežiūrėti. Kad ir rasite kur nors kaime užsilikusią mašiną, ji bus gerokai aprūdijusi, be to, galite turėti rūpesčių dėl atsarginių detalių. Ypač tai pasakytina apie variklius su “Jetronic” įpurškimo sistema – degalų įpurškiamo kiekio skirstytuvų kaina verta aukso.

“AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 13

Kia automobilis, kokio dar niekada nėra buvę: kampuotas, atkreipiantis dėmesį, tiesiog kitoks. Ar toks gamintojo sprendimas pateisino save kasdieniame gyvenime? Soul turėjo nuriedėti 100 000 kilometrų, kad įrodytų, ko yra vertas.

Kokia išvaizda! Kažkas per viduriuką tarp gangsterių automobilio ir pensininkų svajonės, tarp visureigio ir vienatūrio. Būtent tokia mašina ilgajam testui atkeliavo iš Kia stovyklos. Anksčiau buvo beveik neįmanoma, kad kažkas iš šio automobilių gamintojo gamos būtų pasirinktas ištvermės maratonui. Tačiau Soul nepaliko abejingo nė vieno, kuris pavažiavo naujuoju “Auto Bild” ilgalaikio testo dalyviu. Tai dar vienas įrodymas, kaip išvaizda gali pakeisti suvokimą apie automobilį. Korėjietiška “dėžė” iššaukė skirtingas nuomones, šis modelis provokavo ir, deja, kėlė nusivylimą pakeliui iki 100 000 kilometrų žymos.

Vieni giria, kiti negaili kritikos
Iš pradžių dominavo pagiriamieji žodžiai: “Sėkmės, Kia!”, į kelionės užrašus įrašė vienas bandytojų Mario Pukšecas. Mūsų kolegoms patiko siluetas, aukšta sėdynių padėtis, daug lentynėlių, nesudėtingas valdymas, į galinio vaizdo veidrodėlį įmontuota atbulinės eigos vaizdo kamera, spalvoti apdailos intarpai, kurie liūdnam salonui turėtų suteikti šiek tiek žavesio. Raudonos spalvos plastikiniai paviršiai ir garso kolonėlės, kurių rėmeliai mirksi pagal muziką, įvairių bandytojų buvo vertinami nuo “smagu” iki “juokinga”.

Iš tokio smagaus interjero bent po gabaliuką galėtų atsiriekti dauguma mažųjų klasių automobilių. Jau po pirmų nuvažiuotų kilometrų Soul gerbėjai džiūgauja. Didelės durelių angos garantuoja patogų įlipimą, aukštos lubos suteikia daug erdvės, o mažą bagažinę (222 l) sumanūs vairuotojai padidina išimdami grindų įdėklą arba nulenkdami galines sėdynes. Kam reikia daugiau erdvės, tas renkasi lengviau transformuojamą variantą, Soul brolį Venga (abu modeliai aprūpinti tokia pačia mechanine dalimi), kuris yra tris kartus populiaresnis.

Tačiau “dėžė” teikia daugiau malonumo, joje geriau skamba audio įranga, ji pavergia prašmatniais lengvojo lydinio ratlankiais. Po kurio laiko ištirpsta simpatijos ir atkeliauja kritika. Testo dienoraštyje pasirodo kritikų įrašai apie automobilio jautrumą šoniniam vėjui, ypač jie nusivylę nepatogiai kieta, tarsi medine, pakaba. Be to, vairo mechanizmas dirba kiek per lengvai ir nenatūraliai.

Na, taip, aukšta “dėžė” negimė galingu automobiliu, tačiau ji nusipelnė truputį galingesnio variklio. Nors 1.6 motoras dirba ramiai ir beveik nevibruoja, neatrodo, kad galingumas siektų deklaruojamas 126 AG. “Jam trūksta apsukų, rodos, posakis “silpnai traukia” buvo sugalvotas būtent šiam Kia”, – piktinasi vienas bandytojų, redaktorius Stefanas Voswinkelis.

Mieste tokiu galima važinėti, o štai atsidūrus greitkelyje pojūtis nekoks: kadangi benzininio variklio “per skystos blauzdos”, jis turi veikti aukštais sūkiais. O tai didina degalų sąnaudas, be to, labai trūksta šeštos pavaros. Kai važiuojama greitai Soul “ryja” beveik 12 litrų degalų, Tuo tarpu bakas yra vos 48 litrų talpos. Taigi jis ištuštėja greičiau nei alaus bokalas bare. “Girtuoklis”, pyksta redaktorius Ulis Holzwartas. Ilgalaikiame testo išbandymą jau patyrusio Kia Cee’d dyzelinis 115 AG variklis paliko kur kas geresnį įspūdį (“Auto Bild Lietuva”, Nr.1/2010). Soul per visą ilgalaikį testą “rijo” vidutiniškai 9,5 l/100 km.

Gedimais nevargino
Didelis dėžės formos kėbulo pasipriešinimas vėjui didina degalų sąnaudas ir mažina temperamentą. Atšiauri žiema dar labiau atšaldė meilę kompaktiškajai Kia “dėžei”: važiuojant apledijusia kelio danga per vėlai suveikia ABS sistema, plačios 225 padangos su kelio danga sukimba taip blogai, kad redaktorius Miki Vossas statydamas Suol aikštelėje “pasibučiavo” su kaimynu.

Automobilis neturėjo jokių itin rimtų trūkumų: jam nereikėjo pildyti alyvos nesulaukus techninės apžiūros termino, niekas nebarškėjo ir negedo. Tris kartus perdegė priekinio žibinto lemputė, vieną kartą sustreikavo nustumiamo stoglangio jungiklis. Ir viskas. Dar vienas patikimas Kia automobilis! Tiesa, dažų danga galėtų būti kokybiškesnė: nuo atšokusio priekyje važiavusio automobilio akmens raudoni dažai sutrupėjo taip, kad teko perdažyti visą variklio dangtį. Pasak “Kia” koncerno atstovų, šia spalva dažant kėbulą buvo padengtas per plonas grunto sluoksnis. Kitų spalvų automobiliai taip nebūtų nukentėję. O kodėl raudonas plastikas automobilio salone atrodo toks purvinas? Galbūt automobilį sugadino dideli vaikai?

Parengta pagal “Auto Bild”

Maži pakeitimai ir atnaujinimai bėgant metams
“Kia” atnaujino Soul prieš 2011 metus. Vietoje nepraktiškų atlenkiamų rankenelių, durelės atidaromos kitokio dizaino rankenėlėmis. Atsarginį ratą pakeitė ratų remontui skirtas rinkinys. Prietaisų korpusai žvilga metalizuota išore, o į 126 AG benzininiais varikliais varomus automobilius gali būti montuojamos ir automatinės greičių dėžės.

Dar yra ką tobulinti
Rūdžių raudonis – šios dulkės nubyrėjo ant mechanikų darbastalio išmontavus katalizatorių. Rūdimis padengtas ir liambda zondas. Žvilgsnis per endoskopą patvirtina, kad pažeista tik išmetamųjų dujų katalizatoriaus įėjimo pusė. Galima priežastis: nekokybiškas katalizatorius. Todėl CO2 taršos parametrai, atlikti įveikus 100 000 km, buvo sąlyginai blogi.

Dar labiau nustebino alyvuotas pavarų dėžės korpusas. Per pirmą techninio aptarnavimo vizitą serviso darbuotojai jau buvo atkreipę į tai dėmesį, tačiau alyvos dėmė nedidėjo ir priežastys nebuvo toliau nagrinėjamos. Dėl kitų trūkumų testo pabaigoje nusiskundimų nebuvo. Dar verta paminėti, kad nuo priekinio buferio daug kur nusitrynė skaidrus lakas. Taigi dažų padengimo kokybe koncernas turėtų susirūpinti.

Tai pastebėjome

Užteršta: rūdžių spalvos nuosėdos ant korėtų katalizatoriaus grotelių. Paprastai katalizatoriaus įėjimo pusė būna šviesiai pilka

Užsikirtę: centrinėje konsolėje esantis klimato reguliavimo prietaisas šiek tiek pasikreipė, tad sukinėti rankenėles buvo vis sunkiau

Alyvuota: ant pavarų dėžės korpuso atsirado pakankamai daug alyvos. Priežastis – daug netinkamai užveržtų tvirtinimo varžtų

Aplaidumas: ertmėse daugelyje vietų atrandama aprūdijusių kraštų. “Kia” koncernui reikėtų atidžiau kėbulus dengti antikorozine danga

REMONTAS
30 054 km:    8 Lt
Pakeista priekinė H4 lemputė kairėje pusėje.
38 600 km:   8 Lt
Pakeista priekinė H4 lemputė kairėje pusėje.
41134 km: garantinis remontas (garantinis remontas)
Nutrupėjus apsauginiam dažų lakui perdažytas variklio dangtis, taip pat teko perdažyti daugelį vietų prie priekinio stiklo rėmo ir ant priekinių sparnų.
51873 km:    8 Lt
Pakeista priekinė H4 lemputė kairėje pusėje.
78 496 km:    1042 Lt
Pakeisti priekinių stabdžių diskai ir trinkelės
80 325 km:    8 Lt
Pakeista priekinė H4 lemputė dešinėje pusėje.
80 800 km: garantinis aptarnavimas (garantinis remontas, 312 Lt)
Pakeistas nustumiamo stoglangio elektrinis jungiklis

IŠVADA

Soul gavo kelis didelius įbrėžimus
Kampuotas automobilis atkreipia dėmesį, deja, ne tik teigiamais bruožais. Nors Kia technika išlaikė ilgalaikį testą ne blogiau už anksčiau tai atlikusį Cee’d 1.6 CRDi, puikų vaizdą gadina kėbulo dažų dangos trūkumai, katalizatoriaus gedimai ir alyvos apnašos, kurių nepašalino techninio aptarnavimo centras. Ištroškęs variklis nedera prie Soul charakterio, o “apautas” 18 colių padangomis šis automobilis netinka važinėti žiemą.

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr. 12

Ar yra bent vienas Fiat modelis, vertas pagyrimo? Taip, tai naujasis Bravo, kuris nusipelno būti vadinamas velniškai solidžiu automobiliu.

Ar galima rekomenduoti Fiat automobilį geriausiam draugui? Prieš dvejus metus atsakymas būdavo toks: taip, jei norite jį suerzinti. Tačiau 2003-iaisiais pristatydami naująjį Panda, italai pasistengė. Tiek kokybės, tiek dizaino požiūriu. 2007 metais pasirodęs Bravo tik patvirtino optimistines tendencijas: iš priekio beveik Maserati, iš galo šiek tiek Alfa Romeo – taip turi atrodyti grynakraujis pietietis.

Tačiau Bravo premjera nebuvo lydima sėkmės: vos pasirodę rinkoje pirmieji 297 automobiliai turėjo būti sugrąžinti atgal į gamyklą, nes galėjo nulūžti galinė ašis. Konstrukcijos klaida? Ne. Priežastis – nekokybiškas suvirinimas. 2008 metais buvo surengta dar viena serviso kampanija. Šįkart tai nutiko dėl blogai vulkanizuotų nesandarių stabdžių vamzdelių.

Vis dėlto nepaisant šių nesėkmių, nusiskundimų iš Bravo pirkėjų beveik nepasitaiko. Dyzeliniai 1.9 Multijet varikliai laikomi ilgaamžiais, aštuonių vožtuvų 120 AG variklis patikimesnis už šešiolikos vožtuvų 150 AG variantą. 2008 metais dyzelinis motoras buvo atnaujintas – pirkėjai galėjo rinktis 1.6/105 AG arba 2.0/165 AG. Keista, bet kitaip nei konkurentai, kompaktiškasis italas buvo populiaresnis su benzininiais motorais. Į Bravo buvo montuojami tik 1.4 varikliai. Populiariausias – turbininis 120 AG T-Jet. Tai suprantama, nes silpnesnis 90 AG variantas šio automobilio, kuris sveria net 1290 kg, nelabai ir patempia.

Pirmieji modeliai sulaukė kritikos dėl pakabos reguliavimo – tai buvo nevykęs kompromisas tarp sportinio ir komfortiško važiavimo. Nuo 2009 metų Bravo tapo komfortiškesnis. 2010-aisiais po nedidelės modernizacijos italai patobulino dyzelinius variklius – jie nepakankamai greitai sušildavo šaltu oru, todėl buvo sumontuotas papildomas elektrinis kaitinimo įrenginys. Nuo tada jį drąsiai gali rinktis net toli šiaurėje gyvenantys suomiai.

Bandomasis važiavimas

Mūsų bandytas automobilis Bravo 1.4 16V Active. Kaina “karšta”, nes gražioji mašina – bella macchina – vos dvejų metų senumo, turi klimato kontrolės ir navigacinę sistemas, tačiau kainuoja tik pusę tiek, kiek kainuotų naujas automobilis. Būklė – nepriekaištinga. Jokių įbrėžimų ar įdubimų, neprirūkyta – atrodo kaip nauja.
Važiavimo įspūdžiai neatskleidė jokių defektų, tik būdingus Bravo trūkumus, tokius, kaip garsai, sklindantys iš vairo mechanizmo ar bagažinės dangčio barškėjimas. Žinoma, persėdus iš modernaus dyzelinio automobilio į varomą 1.4 benzininio variklio, pasigedome traukos. Todėl rekomenduojame rinktis beveik nesunaikinamą dyzelinį 1.9 Multijet 8V variantą.

Mūsų nuomonė iš esmės pozityvi: kam pakanka 1,4 l darbinio tūrio variklio, tas, pasirinkęs šį gerai prižiūrėtą automobilį, įsigys sėkmingą pirkinį.

Alfa dvelksmas: tachometras ir spidometras slepiasi giliuose “šuliniuose”, o prietaisų skydelis turi šiek tiek žaismingumo. Plastikinė apdaila geros kokybės, tik truputį girgžda per sujungimus

Fiat Bravo išbandymas žurnalo “Auto Bild” ilgalaikiame teste

Fiat Bravo 1.9 Multijet 16V beveik be rūpesčių nuriedėjo 100 000 km nuotolį (ABL  Nr.20/2010) ir buvo puikiai įvertintas. Jis gerokai aplenkė visus VW koncerno automobilius bendroje ilgalaikių testų suvestinėje.

Tai nervina
Surinkimo kokybė daug geresnė nei daugelio ankstesnių Fiat modelių, tačiau nepaisant to, ji ne visuomet puiki. Dažniausiai Bravo vairuotojus nervina vibruojantys išoriniai veidrodėliai, nesandarūs galiniai žibintai ir vanduo bagažinėje. Prie šio sąrašo reikėtų pridėti nekokybiškus ratų guolius, girgždančius sankabos pedalus, sutrūkinėjusius T-Jet variklių išmetamųjų dujų sistemos vamzdžių antgalius ir 16V dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sistemos atgalinių vožtuvų gedimus. Vairuotojai priekaištauja ir dėl blogai veikiančios automatinės klimato kontrolės sistemos, gendančio radijo, kabančių durelių ir prastos kėbulo dažymo kokybės – nors dauguma Bravo automobilių blizga, tačiau atrodo taip, lyg būtų nudažyti voleliu. Važinėjant mieste daugelį dyzelinių mašinų kamuoja bėdos dėl užsikimšusių kietųjų dalelių filtrų, be to, jos labai ryja alyvą.

1 Švaistiklius dažnai peikia TUV kontrolieriai. Jie pakeičiami greitai

2 Pusašio guminė apsauga dažnai įtrūksta

3 Vairo mechanizmas triukšmauja. “Fiat” koncernas vairo stiprintuvus paprastai pakeičia gera valia

4 Liambda zondas kaltas dėl to, kad variklis staiga užgęsta arba įšilęs blogai užsiveda

5 Galinės ašies stabdžių apkabos (suportai) linkę užsikirsti, todėl dažnai sudyla stabdžių diskai

6 Galiniai žibintai, į kuriuos patenka drėgmė, kartais tampa akvariumais

Išvada
Ar rekomenduotume pirkti Fiat Bravo? Prieš priimant sprendimą reikia gerai pamąstyti. Mes norėtume atkreipti dėmesį į tokius faktus: Bravo gerai pasirodo per TUV technines apžiūras, 84,1 procento automobilių jas įveikia iš pirmo karto ir neturėdami jokių trūkumų. Be to, žurnalo “Auto Bild” nusiskundimų dėžutėje tai itin retas svečias. O tai išties šį tą reiškia.

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr. 12

Atitarnavusius Peugeot 504 ir 505 studentai gabendavo parduoti į Afriką, kad galėtų susimokėti už savo studijas. Praėjusio amžiaus devintajį dešimtmetį tai buvo puikus verslas, nes Juodajame žemyne prancūzų  “automobilis – sūpuoklės”, kaip jį vadino liaudis, buvo labai populiarus. Vyravo nuomonė, kad jo važiuoklė “neužmušama”. Deja, Peugeot 407 ne itin daug džiaugsmo suteiks ne tik afrikiečiams. Šio automobilio Achilo  kulnas yra pakaba – ir priekinė ir galinė pasižymi sudėtinga konstrukcija, kuri važinėjant net gerais europiniais keliais susidėvi greičiau nei baigiasi automobiliui suteikiama garantija. Lankstai, įvorės, vairo traukės – viskas  laikosi “ant plauko”. Kas 40 000 ar 60 000 km šias detales reikia keisti. O jei prireiks keisti ne tik pakabos, bet ir variklio detales, verta pasidairyti po prekybos įmones, prekiaujančias atsarginėmis dalimis: čia galima nesunkiai rasti gerokai pigesnių detalių nei Peugeot automobilių salonuose.

Dažnai genda 1.6 HDi variklių turbokompresorius. Patarimas: montuojant naują reikia keisti ir alyvą, nes užterštoji – viena iš priežasčių, dėl ko gali sugesti turbokompresorius. O šiaip dyzeliniai varikliai yra patikimi, jeigu tik remonto dirbtuvių meistrai nepamiršta laiku pakeisti dantytojo variklio dirželio. Visi HDi buvo aprūpinti kietųjų dalelių filtru. Deja, jis linkęs užsikimšti, ypač jei automobiliu dažnai važiuojama trumpais atstumais.  Benzininiai varikliai – išskyrus 3.0 V6 – ne tokie lepūs. Bėdų pasitaiko ir dėl automatinių greičių dėžių, o mechaninės – patvaresnės. Dažnai užsikerta pavarų perjungimo svirtis ir posūkio perjungimo svirtelės. Be to, ne  visuomet sklandžiai funkcionuoja langų kėlikliai, klimato kontrolės šildymo ar vėsinimo sistemos efektyvumas priklauso nuo automobilio nuotaikos. Dažnai streikuoja nuo saulės kaitros saugančios stoglangio elektrinės užuolaidėlės, kurios buvo parduodamos kaip papildoma įranga

Išvada

“Auto Bild” ir TUV kokybės ataskaitoje Peugeot 407 užima 123 iš 125 vietų. Priežastis – nepatvari pakaba ir dažnas alyvos nutekėjimas. Tokio automobilio negalime rekomenduoti, net ir nepaisant devynių saugos oro  pagalvių.

Visas straipsnis (PDF; 1,32 MB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr. 10

Luigi numylėtinis – Alfa Romeo 166. Picų kepėjas yra didelių automobilių, tokių kaip šis Alfa, gerbėjas. Tik šiandien tokių beveik neliko

Viskas kartu. Šis apibūdinimas tinka picai, o tikrieji Alfa Romeo automobilių gerbėjai tokiais žodžiais apibūdino naująjį italų Alfa Romeo 166 modelį, kuris turi visą papildomą įrangą.

Protingi ir išlaidas skaičiuojantys vairuotojai dažnai svarsto, kuo Alfa Romeo markė žavi savo gerbėjus. Gal dizainu? Iš tiesų, šis automobilis išsiskiria iš pilkos masės. O ramesnio būdo žmonėms jo išvaizda atrodo net šiek  tiek per agresyvi. Važiavimo komfortu? Reikia pripažinti, kad jis nedidelis, nes pakaba sportiška ir gana kieta. Kainos ir galios santykiu? Už tai Alfa 166 tikrai nusipelno pagyrimo.

Įsigydami naują Alfa Romeo automobilį, pirkėjai dažnai jį užsisako tartum picą: con tutto – su viskuo ir užsakymo lape pažymi beveik visą įmanomą papildomą įrangą: odinį saloną, navigacijos sistemą, “Hi-Fi” garso sistemą,  automatinę klimato kontrolę, “Metallic” dažus ir ksenoninius žibintus. Mūsų nuotraukoje matomas automobilis – ne išimtis. Mašinai septyneri metai, jos papildomos įrangos sąrašas ilgas, rida – tik 120 000 km, o kaina 21  tūkst. litų. Tų pačių metų 5 serijos BMW kainuoja dvigubai daugiau, o E klasės Mercedes ir brangesnis, ir rida trigubai didesnė.

Milžiniskos išlaidos automobilio priežiūrai ir remontui

Iš pirmo žvilgsnio modeliai su dyzeliniais varikliais atrodo patrauklesni dėl mažesnių degalų sąnaudų. Tačiau dažniausiai jie būna nuvažiavę kur kas daugiau kilometrų nei modeliai su benzininiais varikliais. Tuo tarpu Vakarų  Europoje vis daugiau žmonių stengiasi atsikratyti senesnės kartos dyzelinių automobilių, nes jų varikliai neturi kietųjų dalelių filtro ir atitinka tik “Euro 3” aplinkosaugos normas. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokiam automobiliui, leidžiama įvažiuoti ne į visas aplinkos apsaugos zonas.

O Alfa Romeo 166 dyzelinis variklis pasižymi didele galia. Bet iškart įspėjame: eksploatuoti Alfa Romeo nebus pigu. Mums ypač patinka automobiliai su  3.0/220 AG arba 3.2/240 AG varikliais. Beje, pastarojo eksploatacija bus šiek tiek brangesnė. Skersai sumontuotas V6 variklis turi savų ypatumų – jį remontuoti brangiau, nei kainuoja pačios detalės. Pakeisti variklio dirželį ir vandens siurblį užtrunka apie šešias valandas, o visas darbas su detalėmis nefirminiame servise kainuos 1600 litų. Detales reikia keisti vienu metu, nes dirželis suka ir siurblį. Už išmetamųjų dujų sistemos pakeitimą  paklosite 2650 litų. Uždėti naujus stabdžių diskus ir trinkeles kainuos taip pat nemažai. Taigi pirkdami Alfa Romeo 166 neištuštinkite visos sąskaitos, nes jį įsigijus nemažą sumą reikės skirti ir būtiniausiam remontui.

Visas straipsnis (PDF; 2,0 MB)

Išvada

Alfa automobilius reikia mylėti. O jei jau myli, tai ir pinigų neskaičiuoji. Vis dėlto įsimylėjėlis turėtų būti turtingas. Jeigu jam patinka elegantiškas dizainas ir geras variklis, meilė gali trukti ilgai. Tuos, kurie įpratę viską  vertinti tik pinigais, italas greitai išves iš proto.

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.4

Mažylis Ford Ka nelaikomas solidžiu automobiliu. Tai pigi mašinytė, todėl atsarginių detalių, norint patirti kuo mažiau išlaidų, dažniausiai ieškoma sąvartynuose.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje į Europą plūstelėjo mažalitražių automobilių banga: 3,5 m ilgio, keturviečiai, su nedidele bagažine. Tokie miesto automobiliukai kaip Ford Ka tiesiog užplūdo didmiesčius. Nuo 1996 metų  spalio mėnesio šio modelio gamyba be didesnių pasikeitimų truko lygiai dvylika metų – šiandien tai ištisa amžinybė.

Nors dauguma šių mažylių jau seniai rūdija sąvartynuose, vien Vokietijoje per 200 tūkstančių Ka vis dar rieda ir dažniausiai juos vairuoja moterys. Automobiliukas dabar pigus, todėl jų savininkai taupo kaip įmanydami.  Detalių jie dažniausiai dairosi ne firminėse parduotuvėse, o sąvartynuose. Jeigu, pavyzdžiui, reikia pasikeisti sudaužytas ar surūdijusias bagažinės dureles, jų perdažyti pagal jūsų mašinos spalvą tikrai nereikės, nes sąvartyne galima rasti beveik visų spalvų durelių. Nemažai čia trūnija ir tiuningo detalių, tarp kurių dulka net pagal specialius užsakymus gamintų automobilių su odiniu salonu versijos (tokio salono sėdynę matome pagrindinėje straipsnio nuotraukoje).

Taip pat čia galima rasti daug įprastų atsarginių detalių: jei sugenda vairo traukių antgaliai, geriausia tiesiog pakeisti visą traukę. Variklių sąvartynuose irgi pakanka,  nors jie beveik neturi paklausos. Ka motoro pirmtakas  nuo 1960-ųjų buvo montuojamas dar į pirmos kartos Escort modelį ir jau tada užsirekomendavo kaip patikimas agregatas.

Pradėjus pardavinėti mažiausią Ford modelį, bazinė jo versija saugumu nepasižymėjo – ABS sistema už papildomą kainą (tuomet dar 560 markių) pradėta montuoti tik nuo 1997 m., ESP nebuvo niekada, priekinio keleivio  saugos oro pagalvę, kaip ir šonines, turėjo tik kai kurios šio miesto automobiliuko versijos. Tiesą sakant, Ford Ka konkurentai siūlė maždaug tokį patį saugumo lygį, tačiau jie turėjo neabejotiną pranašumą – mažiau rūdijo.

Bandytas automobilis atkeliavo iš vieno didelio sąvartyno (www.kiesow.de), bet tai važiuojantis miesto mažylis – iki jo techninės apžiūros pabaigos liko dar vienuolika savaičių. Korozijos židinių jis turi užtektinai,  akumuliatorius išsikrovęs, tad jį teks keisti. Alyvos taip pat trūksta, nes ja pasidengęs visas motoras. Pasirodo, iš senojo ketaus variklio bloko alyva sunkiasi pro visas įmanomas ertmes.

Važiavimo įspūdis

Labai paviršutiniškas, nes padangos visiškai netinkamos važiuoti saugiai. Automobilis, riedėdamas vos 30 km/h greičiu, purtosi tarsi šlapias šuo. O tai, kad variklis dirba ramiai ir atrodo esąs pakankamai galingas – maža  paguoda.

Mūsų nuomonė vienareikšmiška:

Tai atgyvenęs automobilis. Remontuoti jį neverta, o parengti kitai techninei apžiūrai bus paprasčiausiai per brangu. (Ir taip įvertinamas trylikos metų automobilis).

Išvada

Ford Ka rūdija greičiau nei paprasčiausia skardinė nuo šprotų. Tačiau dėl atsarginių šio miesto mažylio detalių nereikia sukti galvos. Vis dėlto pats rimčiausias argumentas prieš Ka modelį slypi jo paties kieme: Fiesta yra ir  erdvesnis, ir mažiau rūdija.

Visas straipsnis (PDF, 764 kB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.7

Audi A4 Avant 2.5 TDI quattro tiptronic - jis negali lipti nebent tik laiptais

Žiemą dažnam norisi sėsti į automobilį, varomą visais keturiais ratais. Nes keturi ratai traukia geriau nei du. O ir kaimynus galima nustebinti, kai jūsų mašina lengvai įlipa į apledėjusią kiemo įkalnę. Deja, automobilis su 4×4  pavara patuština piniginę ne tik jį perkant, bet ir eksploatuojant. Šiame straipsnyje apžvelgiame geriausius tokio tipo modelius.

Nors žiemą iš kiemo jau išvijome, šiemet ji vairuotojams pateikė nemažai rimtų išbandymų. Būtent todėl baigiantis šaltajam metų sezonui nutarėme prisiminti šiam laikotarpiui itin tinkančias mašinas. Ne veltui liaudies  išmintis byloja, kad roges reikia ruošti vasarą. Mes, perfrazuodami šį posakį, galime pasakyti taip: apie tai, kokia mašina važiuosi kitą žiemą – galvok jau šią vasarą. O ji jau tikrai ne už kalnų.

Kai sninga ir šąla, o kelininkai ir vėl negauna baltarusiškos druskos, prasideda automobilių su 4×4 pavara era. Jiems tai būna tikra šventė. Vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie pajuda nedelsiant lyg važiuotų vasarą.  Tokiose mašinose saugiai galima jaustis net ir siaučiant pūgai. Kai variklio galia paskirstoma ne dviems, o keturiems ratams, sukibimas su kelio danga padidėja ir mašina tiksliau laikosi trajektorijos. Tai buvo pastebėta dar  prieš 30 metų, kai pirmasis legendinis Audi quattro išriedėjo į slidų kelią.

Šiandien automobiliai su visų varančiųjų ratų pavara nebėra egzotika, jų pasirinkimas didelis – nuo Fiat Panda iki S klasės Mercedes. Tik jų kainos dažnokai “kandžiojasi”, kaip šaltukas žvarbų žiemos rytą. Beje, reikia turėti  omenyje dar vieną faktą: šie automobiliai stabdo lygiai taip pat kaip bet kurie kiti, varomi dviem ratais. Deja, šį faktą tokių mašinų savininkai pernelyg dažnai prisimena tada, kai būna jau per vėlu…

Taigi kurie jų išties verti dėmesio?

Visas straipsnis (PDF; 2,09 MB)

Išvada

Stebėtina, koks gausus naudotų visais ratais varomų automobilių pasirinkimas vidutiniškai už 20 tūkst. litų. Pradedant nuo senesnės gamybos Audi A4 quattro su labai gausiu įrangos sąrašu iki naujojo vos kelerių metų  amžiaus Panda 4×4. Tarp jų rasime ir egzotiškų automobilių, pavyzdžiui, Suzuki Swift arba “ilgakojį” Renault Kangoo su tikro SUV požymiais. Reikia nepamiršti praktiškųjų VW ir Škoda atstovų. Jei gyventume kalnuose,  mūsų favoritu, žinoma, būtų 3 serijos BMW, kuris pasižymi ir galia, ir patvarumu. Modelis E46 dar ir šiandien labai populiarus dėl harmoningai suderintų važiavimo savybių. Kadangi pinigai dažnai vaidina svarbų vaidmenį, kai kas mieliau rinktųsi Kangoo. Nors tai gana kuklios išvaizdos automobilis, jis erdvus ir turi didelę prošvaisą.

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.6

– “Ne, skaičiau “Auto Bild” žurnalą!”

Papasakosime, kaip naudojantis palyginti nedideliu biudžetu įsigyti prabangų visureigį, kuris vis dar parduodamas automobilių salone kaip naujas automobilis. Taip galėsite nustebinti savo kaimynus. Istorija apie taupumą  prasideda taip: už 30 tūkst. litų galima įsigyti septynerių metų Volvo XC90 su benzininiu penkių cilindrų, išdėstytų viena eile, 210 AG varikliu su turbina. Per mūsų bandomajį važiavimą švedų dabita 100 km kelio  vidutiniškai “rijo” 14,7 litro benzino. Kadangi Volvo su benzininiu varikliu kaina gerokai mažesnė, visai normalu, kad automobilio degalų sąnaudos trimis litrais didesnės nei dyzelinės versijos. Net jei prabangaus visureigio  odometro rodmenys ir yra pasiekę beveik 200 000 km ribą, XC90 vertas dėmesio, nes jo variklis patvarus, pasitaiko tik mechaninių gedimų (žr. skyrelį “Tai nervina”), kuriuos nesunku pašalinti.

Tačiau daugelis pirkėjų vis  dėlto renkasi XC90 su dyzeliniu varikliu. Tokiu atveju reikia atkreipti domesį į tris dalykus: pirmieji XC90, pagaminti 2003 m. pradžioje, turi kuklų 163 AG dyzelinį “arkliuką”, kuriam nelengva  traukti 2,2 tonos sveriančias “vežėčias”. Antra: nuo 2005 m. vienaeilio penkių cilindrų variklio galingumas jau 185 AG. Trečia: jeigu buvęs gražiojo švedo savininkas, pasitelkęs į pagalbą “chip tiuningą” pridėjo jam keletą  AG, prie jo rankų geriau nekišti, nes toks “patobulinimas” XC90 visai nepatikimas.

Beje: 2005 m. Volvo XC90 D5 turėjo įveikti 100 000 km arba kitaip tariant “Auto Bild” ilgalaikio testo distanciją. Nuvažiavus 80 000 km reikėjo keisti automobilio hidraulinį siurblį ir skirstomąją dėžę, o vėliau ir galinio  lango valytuvo varikliuką, todėl švedų visureigis buvo įvertintas tik patenkinamai. Beje, ilgalaikį testą įveikusio XC90 variklis ir automatinė pavarų dėžė buvo patikrinti automobilį išardžius – paaiškėjo, kad juo be problemų buvo  galima nuvažiuoti dar bent 100 000 km.

Visas straipsnis

Išvada

Aštuonerių metų, bet visada žvalus: naudotas XC90 išties vertas dėmesio. Nedidelius pakabos trūkumus (išklibę vairo traukės antgaliai) galima lengvai pašalinti ir tai kainuoja ne taip jau daug. Patarimas: mažai  važinėjantiems apsimoka pirkti net ir daug degalų naudojantį, bet palyginti nedaug kainuojantį benzininį Volvo XC90.

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.6