Teisingai pasirinkus lizingo bendrovę, pavyks sutaupyti net 4 tūkstančius litų. Mes papasakosime, kaip tai padaryti. Jūsų dėmesiui – lizingo bendrovių reitingas.

Prieš krizę apie 60 proc. naujų automobilių Lietuvoje buvo nuperkama pasinaudojus bankų paslaugomis. Akivaizdu, kad ši rinka apsivertė aukštyn kojomis, nes dabar į lizingo bendroves kreipiasi tik kas trečias naujos mašinos pirkėjas (35 proc.). Būtent jiems mes papasakosime, su kuria bendrove labiausiai pravartu susidėti.

Ieškodami atsakymo į minėtą klausimą, dešimčiai bendrovių išsiuntėme vienodo turinio laišką: “Noriu lizingu pirkti naują Nissan Qashqai automobilį su 1.6/117 AG benzininiu varikliu ir 5 bėgių mechanine greičių dėže. Jo kaina – 64 300 Lt. Pradiniam įnašui turiu 20 tūkst. Lt. Už mašiną visiškai atsiskaityti norėčiau per penkerius metus. Nissan Qashqai pirkčiau kaip privatus asmuo.”

Klientus dabar tikrina daug griežčiau

Su mumis susisiekė devynios iš dešimties bendrovių. Vienintelis “Citadelės faktoringas ir lizingas” (buvęs “Parex faktoringas ir lizingas”) neatsiliepė, todėl jo į bendrovių reitingą neįtraukėme. Kur kas svarbiau tai, kad tik trys bendrovės (“SEB lizingas”, “Nordea Finance Lithuania” ir “Šiaulių banko lizingas”) be jokių papildomų klausinėjimų operatyviai pateikė preliminarų mokėjimo grafiką. Tiesa, “Medicinos banko lizingas” taip pat netruko pranešti, kad “lizingo išdavimas privatiems asmenims yra apribotas nenustatytam laikui”. Vadinasi, pastaroji bendrovė fiziniam asmeniui lizingo paslaugų neteikia.

Likusios bendrovės pirmiausiai pareikalavo papildomos informacijos apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį ar kitus finansinius įsipareigojimus. Tikra naujovė, nes prieš krizę taip nuodugniai klientų, kurie tik domisi preliminaria informacija, nekratė. Neliko nieko kito, kaip prisistatyti ir pasakyti, kad atliekame tyrimą. Bet ir tada prašomos informacijos mums nesuteikė, o kvietė užsukti pokalbio arba patarė pasidomėti bendrovės interneto svetainėje.

Štai čia mūsų laukė keli netikėtumai. “Swedbank lizingo” ir “Snoro lizingo” interneto svetainėse tikrai nesunkiai užpildėme visus duomenis ir sistema mums pateikė išsamią informaciją. Tiesa, teko vis dėlto skambinti į jų atstovybes ir pasiteirauti, kokia valiuta (litais ar eurais) pateikiamas pirminis apskaičiavimas internete, nes ši informacija nenurodyta.

Kur kas labiau nusivylėme užsukę į “Danske banko” ir “DnB NORD lizingo” interneto svetaines. Mat, pirmos bendrovės maksimalus automobilio lizingą laikotarpis – tik treji metai, neaišku, kokio dydžio palūkanos bus taikomas, kokia tiksli bus mėnesio įmoka ir kiek per visą lizingo laikotarpį bus permokėta. Antroje bendrovėje sistema nepateikia jokios informacijos, kol nenurodai palūkanų dydžio. Bet mes juk nesame banko darbuotojai, kad žinotume, kokio dydžio palūkanos konkrečią dieną galioja “DnB NORD lizingo” bendrovėje. Mes tam ir kreipiamės į bendrovę, kad mums būtų suteikta ši informacija.

Skirtumas siekia net 4 tūkst. Lt

Šiaip ne taip surankioję visus duomenis galime pranešti, kur geriausia pirkti automobilį išsimokėtinai. Vertindami lizingo bendroves, vadovavomės vienu kriterijumi: kiek mums pabrangs mašiną išsimokėti. Viską lemia administracinis mokestis (dokumentų tvarkymas) ir palūkanų dydis.

Mažiausiai per penkerių metų laikotarpį permokėsite, jei kreipsitės į “Nordea Finance Lithuania” ir “SEB lizingą”. Pirmoje bendrovėje permokėsite 5812, o antroje – 5996 Lt. Skirtumas tarp jų nėra didelis, todėl abiem skyrėme pirmąsias vietas. Paskutinis iš įvertintų bendrovių likęs “Ūkio banko lizingas” už šią paslaugą į savo kišenę nori susižerti 9928 Lt. Skirtumas nuo pirmaujančių bendrovių siekia net 3932–4116 Lt. Sutikite, išties didelė suma, už kurią galima padengti pirmų metų degalų išlaidas (jei važiuosite apie 15 tūkst. km) arba įsigyti kasko draudimą. O jei pirksite brangesnį automobilį, tai sutaupysite dar daugiau.

Mindaugas Malinauskas

Kaip Lietuvoje perkami nauji automobiliai

Mėnesiai Lizingu vnt./proc. Už grynus vnt./proc.

Sausis 347/34 1033/66

Vasaris 372/30 1225/70

Kovas 458/33 1377/67

Balandis 459/35 1314/65

Gegužė 580/39 1489/61

Birželis 607/40 1503/60

Vidurkis 35 proc. 65 proc.

“AutoTyrimų” duomenys

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje parduotas 7941 naujas lengvasis automobilis. Įdomu tai, kad lizingo bendrovių paslaugomis naudojasi tikrai mažai mūsų šalies gyventojų. Vidutiniškai tik kas trečias (35 proc.) naujas automobilis nuperkamas už skolintus iš bankų pinigus. Dvi iš trijų (65 proc.) naujų mašinų perkamos už grynus pinigus. Prieš krizę lizingu vidutiniškai būdavo nuperkama 60 proc. naujų mašinų, o už grynus – 40 proc. Akivaizdu, kad rinka apsivertusi aukštyn kojomis.

Koks automobilis pirktas išsimokėtinai?

Ieškodami atsakymo, kokią lizingo bendrovę rinktis, nusprendėme pirkti populiariausią šių metų mašiną. “AutoTyrimų” duomenis, per pirmą 2011 m. pusmetį Lietuvoje labiausiai graibyti Nissan Qashqai: jų parduota 529. Apskambinę pardavėjus išsiaiškinome, kad geidžiamiausias yra Qashqai modelis su 1.6 l/117 AG benzininiu varikliu, penkių bėgių mechanine greičių dėže ir priekiniais varančiaisiais ratais. Modelio komplektacija – “Acenta”. Tokio automobilio kaina su “Metalic” dažais, registracija, signalizacija, papildoma penkerių metų arba 100 tūkst. km garantija, t.y. su viskuo – 64 300 Lt.

Lizingo bendrovių reitingas

Bendrovė Sutarties mokestis (Lt) Pradinė įmoka (Lt) Palūkanos (proc.) Iš viso palūkanų per lizingo laikotarpį (Lt) Lizingo trukmė (metais) Mėnesio mokestis (Lt) Iš viso išlaidų (Lt) Permokėta suma (Lt) Vieta

Nordea Finance Lithuania 643 20 000 4,43 eurais 5169 5 824,48 70 112 5812 1

SEB lizingas 450 20 000 4,74 eurais 5546 5 831 70 296 5996 1

Swedbank lizingas 643 19 290 6 eurais 7200 5 870 72 143 7843 3

Snoro lizingas 322 20 000 6,8 eurais 8081 5 873 72 703 8403 4

Šiaulių banko lizingas 643 19 933 6,58 litais 7932 5 882 72 875 8575 4

Ūkio banko lizingas 450 19 290 7,79 eurais 9478 5 908 74 228 9928 6

Danske bankas — 19 290 — — 3 1353,24 — — Neįvertinta

Medicinos banko lizingas Fiziniams asmenims lizingas sustabdytas nenustatytam terminui Neįvertinta

DnB NORD lizingas Nepateikė jokių duomenų Neįvertinta

Kaip vertinome lizingo bendrovės?

Perkant automobilį išsimokėtinai, jis pabrangsta dėl dviejų priežasčių – palūkanų dydžio ir sutarties mokesčio. Būtent šie du kriterijai ir lėmė, kokią vietą mūsų sudarytame reitinge užėmė lizingo bendrovė. Juk permokos skirtumas tarp pirmaujančios ir paskutinės įvertintos pozicijos siekia 3932–4116 Lt. Tai tikrai labai daug.

Nemaža dalis lietuvių atostogas linkę leisti prie Baltijos jūros. Mes skaičiavome, kuria transporto priemone pigiausia nukakti iš Vilniaus iki Palangos: automobiliu, autobusu, o gal traukiniu?

Tarkime, į kelionę prie jūros išsiruošė statistinė šeima: du suaugusieji ir du vaikai. Vienam jaunajam keliauninkui dveji, kitam – vienuolika metų. Tokį vaikų amžių parinkome todėl, kad keliaujant  tarpmiestiniu transportu vaikams iki 10 metų dažnai nereikia pirkti bilietų. Vadinasi, vienam vaikui tektų pirkti bilietą, o kitam – ne.

Aiškindamiesi, kaip pigiausia pasiekti vasaros sostinę, į skaičiavimus įtraukėme autobusą, traukinius ir automobilį. Ketinome apskaičiuoti ir kelionę lėktuvu, tačiau gauti duomenys pritrenkė. Pasirodo, nuskristi iš Vilniaus į Palangą tiesiogiai nepavyks. Teks užsukti į Rygą. Pirmyn nuskrisite dar gana greitai – per 3 val. 20 min., tačiau kelionė atgal truks net 10 val. 50 min. Labiausiai iš klumpių verčia tokio pasiskraidymo kaina. Minėtai keturių asmenų šeimai kelionė pirmyn ir atgal atsieis net 5572 Lt. Už tokią sumą jau geriau pasidairyti atostogų užsienyje. Taigi meskime iš galvos kvailas mintis ir pasidomėkime, kiek kainuoja kelionės labiau įprastu transportu.

Traukiniu – 270 litų

Tiesiogiai nukakti iš Lietuvos sostinės į vasaros sostinę traukiniu nepavyks. Galima važiuoti tik iki Klaipėdos arba iki Kretingos. Į uostamiestį vienam asmeniui bilietas kainuoja 51,20 Lt, iki Kretingos – 49,40 Lt, o vaikams iki 10 metų – kelionė nemokama.

Renkamės pigesnį variantą – Kretingą. Kelionė iki šio miesto šeimai atsieis 148,2 Lt. Jei pirksite bilietus likus bent trims dienoms iki išvykimo, bus pritaikyta 15 proc. nuolaida. Vadinasi, kelionė į vieną pusę mūsų šeimai kainuos 125,97 Lt. Jei iš anksto užsisakysite ir bilietus namo, vėl sulauksite 15 proc. nuolaidos. Tuomet pirmyn ir atgal keliausite už 251,94 Lt. Kelionės trukmė – keturios su puse valandos į vieną pusę.

Atstumą nuo Kretingos iki Palangos teks įveikti autobusu. Bilietas vienam asmeniui kainuoja 3,1 Lt. Taigi trims važiuoti autobusu į vieną pusę dar papildomai kainuos 9,3, o į abi puses – 18,6 Lt.

Iš viso kelionė traukiniu į vieną pusę kainuos 135,27 Lt, o į abi puses – 270,54 Lt. Keliaudami į vieną pusę sugaišite penkias valandas. Šiek tiek varginantis dalykas.

Autobusu – 280 Lt

Kitaip nei traukiniu, autobusu iš Vilniaus iki Palangos galima nukakti be persėdimų. Pinigus taupančiam poilsiautojui šiuo atveju galioja paprasta taisyklė: kuo anksčiau, tuo pigiau. Nepatingėkite anksčiau atsikelti, nes išvykdami 6 val. ryto už bilietą vienam asmeniui mokėsite 50 Lt. Vaikams iki 10 metų kelionė nemokama. Jei esate mėgėjas saldžiai pasnausti arba jūsų vaikai taip anksti negali pabusti, bilieto kaina, pavyzdžiui, išvykstant 6 val. 50 min. vienam asmeniui kainuos jau 70 Lt.

Taupantiems neblogas pasirinkimas gali būti bendrovė “Pinkturas”. Ji 6 valandos reisui bilietus į Palangą vienam asmeniui parduoda vos už 35 Lt. Blogiau tai, kad nėra jokios nuolaidos vaikams iki 10 metų. Taigi tektų pirkti keturis bilietus, kurie kainuotų 140 Lt, o į abi puses – 280 Lt. Kelionės trukmė – 4 val. 15 min.

Pigiausia ir patogiausia – automobiliu

Beliko sužinoti, kiek kainuotų kelionė prie jūros automobiliu. Mes skaičiavome, kad šeima į Palangą važiuoja benzininiu (1.8/129 AG) Toyota Avensis automobiliu. Gamintojai skelbia, kad tokio automobilio vidutinės degalų sąnaudos 7,2 l/100 km. Kadangi didžiąją dalį kelionės prie jūros galima važiuoti 130 km/h greičiu, degalų sąnaudos tikrai padidėtų ir siektų apie 8 litrus 100 km kelio.

Liepos pradžioje 95 markės benzino kaina buvo 4,57 Lt, su nuolaidų kortele – 4,51 Lt. Atstumas nuo Vilniaus iki Palangos – 331 km. Šiam keliui įveikti automobilis sudegintų apie 26,48 l benzino. Tai kainuotų 119,42 Lt. Įskaičiavę ir kelionę atgal gauname 238,84 Lt sumą.

Akivaizdu, kad kol kas keliauti link jūros automobiliu pigiau nei traukiniu ar autobusu. O jei jūsų mašina “minta” dyzelinu arba turite sumontavę dujinę įrangą, tai pasiekti vasaros sostinę nekainuos ir poros šimtų litų. Ir svarbiausia – automobiliu keliauti ne tik patogiau, bet ir nereikia penktą rytą žadinti kietai įmigusių vaikų.

Mindaugas Malinauskas

“AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 15

Kurį laiką kaip grybai po lietaus dygęs greičio matuoklių tinklas, rudeniop praretės. Mėgėjus pralėkti su vėjeliu rugsėjį visoje Lietuvoje “šaudys” ne 190, o 177 greičio matuokliai.

Prieš porą metų (ABL Nr. 12, 2009) rašėme, kad Lietuvą turi apraizgyti 184 greičio matuoklių voratinklis. Pasirodo, ši prognozė buvo viršyta su kaupu – dabar visoje šalyje mėgėjus palakstyti “žvejoja” net 190 tokių prietaisų. Mes parodysime, kur jų pridygo gausiausiai ir pasakysime, kurių matuoklių nuo rudens nebeliks.

Tankiausias greičio matuoklių tinklas yra apraizgęs valstybinės reikšmės kelius. Automobilių kelių direkcija čia įrengė net 152 stacionarius greičio matuoklius: 139 veikia kaip radarai, o 13 yra lazeriniai. Būtent pastarųjų nuo rugsėjo valstybinės reikšmės keliuose nebeliks. Žemėlapyje jų įrengimo vietos pažymėtos geltonos spalvos apskritimais.

Antroje vietoje pagal greičio matuoklių skaičių Vilnius. Mūsų šalies sostinėje  įrengtas 51 vadinamasis inkilas, tačiau tik 19 jų fotografuoja. Suprantama, fotografuojančių prietaisų vietos keičiamos.

Nemažai greičio matuoklių turi ir kelių policijos tarnyba. Valstybinės reikšmės keliuose patruliuojantys pareigūnai aprūpinti 13 automobilių, kuriuose įrengti greitį fiksuojantys prietaisai. Šios mašinos išdalytos apskričių policijos komisariatams.

Su greičio mėgėjais rimtai kovoja ir uostamiestis. Klaipėdoje pastatyta 18 inkilų, į kuriuos pakaitomis dedami penki matuokliai. Antras pagal dydį šalies miestas Kaunas kol kas sugebėjo įsirengti tik vieną greičio matuoklį. Kiti Lietuvos miestai greičio matuoklių neturi.

Kiek reikia viršyti greitį, kad būtumėte nufotografuotas, policijos pareigūnai neatskleidžia. Tikėtina, jog ši riba yra 10–20 km/h. Tarkime, jei kelyje Vilnius–Panevėžys galima važiuoti 130 km/h greičiu, o jūs pro greičio matuoklį pravažiuosite 141–150 km/h greičiu tikrai būsite nufotografuotas ir artimiausiu metu sulauksite kvietimo apsilankyti policijoje. Kiek šiais laikais kainuoja važiavimas su vėjeliu, galite pamatyti apačioje esančioje lentelėje. Akivaizdu, kad važiuoti ramiai ir neviršijant greičio išties apsimoka. Sutaupysite ne tik baudoms, bet ir degalų. O svarbiausia, važiuodami leistinu greičiu pasirūpinsite ne tik savo saugumu, bet ir keliaujančių su jumis ir kitų eismo dalyvių.

Baudos už greičio viršijimą

“AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 14

Be to, įvardijame ir kiekvienos klasės nugalėtojus ir autsaiderius.

Kaip matuojamas sukimo momentas?

Sukimo momentą galima lengvai pajusti tą akimirką, kai automobilis pajuda iš vietos arba lenkiant kitą mašiną. Tuo metu, kai spaudžiate akceleratoriaus pedalą “iki dugno”, jus ir visus esančius mašinoje milžiniška jėga tiesiog  bloškia į sėdynių atlošus. Sukimo momentas dar matuojamas ir ant specialaus stendo.

Visas straipsnis (PDF; 626 KB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr. 10

Be to, įvardijame ir kiekvienos klasės nugalėtojus ir autsaiderius.

Kaip sužinomas masės ir galios santykis?

Aiškinantis automobilio galimybes kelyje mums svarbūs šie du kriterijai: įsibėgėjimas ir elastingumas. Nelieka nepastebėtos ir subjektyvios mašiną bandančio vairuotojo pastabos. Masės ir galios santykis gali būti papildomas kriterijus, padėsiantis išsiaiškinti testo nugalėtoją. Šis santykis sužinomas taip: pirmiausiai pasveriamas automobilis, po to jo masė padalinama iš variklio turimų arklio galių skaičiaus.

Visas straipsnis (PDF; 616 KB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.9

Krachas. Taip vienu žodžiu galima apibūdinti tai, kas paskutiniu metu dedasi degalinėse. Juk populiariausio 95 markės benzino kaina kovo 7 d. buvo perkopusi 4,60 Lt ribą. Tokių brangių degalų Lietuvoje dar nebuvo.  Nenuostabu, kad kiekvienas vairuotojas gelbėjasi kaip išmano. Vieni pila kontrabandinį benziną, kiti automobilį pastatė “ant kaladžių” ir juo važiuoja tik bėdos prispirti, o treti bando taupyti pildami biobenziną.

Tarkime, vienoje sostinės “Lukoil” degalinių kovo 7-ąją 95 markės benzinas kainavo 4,60, o 98E15, arba biobenzinas, – tik 4,47 Lt. Skirtumas siekia 0,13 Lt. Jei jūsų automobilio bakas talpina 50 litrų, tai užpildžius jį  pigesniais degalais pavyktų sutaupyti 6,5 Lt. Jei per metus tenka užpildyti dešimt sklidinų bakų, jūsų piniginė pastorės dar daugiau – net 65 Lt. O jei 20, 30 ar 50 sklidinų bakų… Neskubėkite skaičiuoti, kiek pavyktų  sutaupyti.

Mes jums turime blogų žinių.

Biobenzino sunaudojama 5 proc. daugiau

Mūsų kolegos vokiečiai atliko testą ir palygino 95 markės benzino (jis Vokietijoje vadinamas “Super”) ir biobenzino (“Super E10”) sąnaudas. Tam į pagalbą buvo pasitelktas VW Golf 1.4 TSI modelis su 122 AG benzininiu  varikliu. Važiuojant mieste ir užmiestyje, kur greitis ne daugiau kaip 100 km/h, VW Golf vidutiniškai sunaudojo 6,3 l įprasto benzino. Tą patį testą atlikus su biobenzinu, Golf degalų sąnaudos išaugo 0,3 l. Vadinasi, VW Golf  vidutiniškai sunaudoja 5 proc. daugiau biobenzino nei įprastų degalų. Paverskime šiuos skaičius pinigais.

Įveikdamas 100 km atstumą su 95 markės benzinu, VW Golf sudegins benzino už 28,98 Lt. O štai tą patį atstumą sukorus biobenzinu kišenė palengvėtų 29,5 Lt. Jei per metus nuvažiuojate 15 tūkst. km, tai įprastam benzinui  teks išleisti 4347 Lt, o biobenzinui – 4425 Lt. Skirtumas nėra didelis – 78 Lt, tačiau tai parodo, kad pigūs degalai dėl didesnių jų sąnaudų vis dėlto atsieina brangiau.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vokietijoje parduodamas “Super E10” turi tik 10 proc. etanolio. Lietuvoje parduodami 98E15 degalai turi daugiau etanolio – 15 proc. Vadinasi, degalų sąnaudos įsipylus tokio biobenzino  gali dar labiau padidėti. Akivaizdu, kad apie jokį pinigų taupymą negali būti nė kalbos. Geriau pasijusti pavyks nebent tik tuo momentu, kai įsipylę degalų eisite už juos atsiskaityti – iš karto juk mokėsite tikrai mažiau. Deja, norint tikrai sutaupyti, tai ne išeitis.

Mindaugas Malinauskas

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.6

Praėjusių metų gegužės pradžioje (ABL Nr. 10, 2010 m.) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pigiausiai šių eilučių autorių tuomet būtų apdraudusi “BTA draudimas” bendrovė (225 Lt), o brangiausiai – “PZU Lietuva” (292 Lt).  Kainos skirtumas (67 Lt) iš kojų neišvers, tačiau geriau, kad pinigai liktų kišenėje, o ne iš jos iškeliautų.

Prabėgus beveik metams, mes nusprendėme pakartoti šį tyrimą ir išsiaiškinti, kur šiuo metu labiausiai apsimoka drausti automobilį. Šįkart, kaip ir pernai, draudimo bendrovėms išsiuntėme tokį laišką: “Prašome apskaičiuoti  privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką tam pačiam asmeniui dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų. Mašiną nori apsidrausti 34-ejų metų vyras, kurio vairavimo stažas – vienuolika metų. Apdrausti reikia Toyota Avensis automobilį su benzininiu 1.8/129 AG (95 kW) varikliu”. Tam, kad  draudimo bendrovės galėtų kuo tiksliau apskaičiuoti metinę draudimo įmoką, taip pat nurodėme apsidrausti norinčio vyro asmens kodą, automobilio valstybinį numerį ir registracijos adresą. Kaip jau turbūt supratote, draudikams suteikėme visą reikalingą informaciją, kuri nebuvo laužta iš piršto.

Draudimo kaina skiriasi net 100 Lt

Gauti draudimo bendrovių duomenys gana skirtingi. Pavyzdžiui,  prieš metus labiausiai draudimą piginusi “BTA draudimas” bendrovė šiemet jį pabrangino. Tą patį padarė ir “If” bendrovė. Pirmoji draudimo kainą labiausiai  pakėlė Vilniuje (37 Lt), o antroji Panevėžyje (97 Lt). Įdomu ir tai, kad “If” įmonė Aukštaitijos sostinėje gyvenantį asmenį draustų lygiai tokia pačia suma kaip ir vairuotoją iš Vilniaus. Matyt, panevėžiečiai vairuotojai pridaro  daug avarijų.

Daugumai vai ruotojų aktualiausia informacija apie tai, kuri bendrovė pigino paslaugas. Atsakome: tai darė “Ergo Lietuva” ir “Lietuvos draudimas”. Pirmoji labiausiai kainą nuleido Šiauliuose (52 Lt), o antroji – Kaune ir  Marijampolėje (po 17 Lt). Taip pat dvi bendrovės kainą ir pakėlė, ir pamažino. Taip elgėsi “PZU Lietuva” ir “Seesam Lietuva”. Pirmoji 16 Lt atpigino Tauragėje, tačiau 18 Lt padidino Klaipėdoje. Antroji net 58 Lt įmoką  sumažino Vilniuje, bet 12 Lt ją pakėlė Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje. Įdomu ir tai, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos beveik nekeitė “Gjensidige Baltic” – keliuose Lietuvos miestuose ji keitėsi vos 1–5  Lt.

Apibendrindami turime pasakyti, kad pigiausiai šių eilučių autorių apdraustų “Seesam Lietuva” (už 222 Lt), o brangiausiai – “If” (323 Lt). Skirtumas išties nemažas – net 101 Lt. Todėl siūlome nepatingėti ir apskambinti visas  draudimas bendroves ir pasidomėti dėl kainos. Mat sutaupyti galima tikrai nemenką sumą pinigų. O jei jums tai atima per daug laiko, kreipkitės į draudimo brokerį. Jis šį darbą padarys už jus ir patieks draudimo bendrovių siūlomas kainas. Jums beliks tik išsirinkti.

Didmiesčių vairuotojai už draudimą moka daugiau

Taip pat labai svarbu pasidomėti, ką papildomai gaunate už sumokė tus pinigus. Pavyzdžiui, “If” bendrovė nemokamai iš įvykio vietos nutemps jūsų apgadintą automobilį net ir tuo atveju, jei būsite eismo įvykio kaltininkas.  Tikrai viliojantis pasiūlymas – ypač po avarijos metu patirto streso. O štai “Gjensidige Baltic” užtikrina, kad jų bendrovėje apsidraudus kasko draudimu, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas kainuos net 20 proc.  pigiau. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad priklausomai nuo miesto, kuriame gyvena automobilį besidraudžiantis asmuo, gerokai skiriasi įmoka. Pavyzdžiui, “Ergo Lietuva” duomenimis, Vilniuje įvykstančios avarijos yra 10  proc. nuostolingesnės, nei padaromos Kaune ar Klaipėdoje. O jei palygintume Lietuvos sostinę su mažesniais šalies miestais (Alytumi, Marijampole, Utena, Telšiais ar Taurage), tai anot bendrovės ekspertų, pamatytume, kad  čia per eismo įvykius patirti nuostoliai būna net 25 proc. mažesni nei Vilniuje. Todėl nenuostabu, kad didesniuose šalies miestuose gyvenantys vairuotojai turi daugiau mokėti už draudimą.

“Privalomojo vairuotojų draudimo kainos šiemet išliko panašios kaip ir pernai, tačiau dar labiau padidėjo kainų žirklės tarp drausmingų ir nedrausmingų vairuotojų draudimo įmokos. Pavyzdžiui, 10 metų neturėjęs įvykių  vairuotojas gali sutaupyti iki 47 procentų”, – pabrėžia “PZU Lietuva” produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas. Akivaizdu, kad vis dėlto labiausiai sutaupyti pinigų gali drausmingi vairuotojai.  Todėl derėtų ne tik teisingai pasirinkti draudimo bendrovę, bet ir nesukelti eismo įvykių.

Visas straipsnis su palyginamąja lentele (PDF; 350 KB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.8

Mindaugas Malinauskas

Bagažinės dydžio neįmanoma apskaičiuoti tiesiog ją išmatavus ir padauginus gautus matmenis. “Auto Bild” palyginamųjų testų techninių duomenų lentelėse nurodome mažiausią (iki užtraukiamos užuolaidėlės ir be ertmės  po pakeliamomis grindimis) ir didžiausią (nulenkus sėdynes, iki pat stogo) jos dydį. Apibendrindami bagažinių matavimo testo rezultatus, įvardijame ne tik kiekvienos klasės didžiausios ir mažiausios bagažinės savininko  vardą, bet ir nurodome absoliučiai geriausią ir blogiausią rezultatą tarp visų testuotų automobilių.

Kaip matuojamas bagažinės tūris?

Mes nesutinkame su tais duomenimis, kokius pateikia automobilių gamintojai. Nurodydami bagažinės turį, jie, pavyzdžiui, mielai priskaičiuoja paslėptas tuščias ertmes, nors jos vargu ar yra naudojamos kasdien. Arba vieną  kartą jie tūrį matuoja iki pat stogo, o kitą – iki lango krašto… Norėdami išsiaiškinti tikrąjį bagažinės tūrį, į ją talpinome 200 x 100 x 50 mm matmenų stačiakampius blokelius. Taip buvo sužinota, kiek litrų iš tiesų telpa į bagažinę, kai jos erdvė užpildoma itin racionaliai ir po to, kai ji padidinama nulenkus galines sėdynes. Specialistai kruopščiai krovė puto polistireno gabalėlius į kiekvieną automobilį. Vien prie automobilio Audi Q7  jie užtruko beveik šešias valandas. Rezultatas: nė vienas testuotas automobilis neatitinka instrukcijose nurodytų parametrų. Daugelis sukčiauja ir išpučia duomenis, kai kurie nurodo mažesnį dydį.

Visas straipsnis (PDF; 579 KB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.8

Suprantama, vis dar yra automobilių, kuriems įveikti 100 km nuotolį vidutiniškai prireikia net ir daugiau kaip 10 l degalų. Bet tai pasakytina apie transporto priemones su galingais varikliais ir gausia papildoma įranga, kuri  ne tik užtikrina geresnį komfortą ir didesnį saugumą, bet ir didina jų svorį. O tai, savaime suprantama, turi įtakos vidutinėms degalų sąnaudoms, kurios didėjant svoriui taip pat didėja.

Apibendrindami vidutinių degalų sąnaudų rungties rezultatus, pateikiame ne tik kiekvienos klasės nugalėtojus ir pralaimėjusiuosius, bet įvardijame geriausio ir blogiausio rezultato savininką tarp visų testuotų automobilių.

Visas straipsnis (PDF; 390 KB)

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.7

Visas straipsnis (PDF; 602 KB)

Šio testo rezultatai neturėtų stebinti – kitaip ir būti negalėjo. Lengviausiu pripažintas mažųjų automobilių klasės atstovas Daihatsu Cuore, o štai Toyota Land Cruiser V8 nusipelnė tikro sumo milžino vardo. Šis UV automobilis net triskart (!) sunkesnis už lengviausiąjį šio testo modelį. O kokia jūsų nuomonė apie šio testo rezultatus? Ar tai, koks yra mašinos svoris, gali turėti įtakos renkantis automobilį? Išsakyti savo nuomonę galite rašydami mums info@autobild.lt

“AutoBild Lietuva” 2011 Nr.6