Sveiki!

Klauskite mūsų, jei iškilo kokių nors klausimų arba, jei susidūrėte su kokiomis nors problemomis. Mūsų specialistai į autobild.veidas.lt svetainės lankytojams aktualius klausimus atsakys per savaitę.

Sugedo turbokompresorius. Servisas pasiūlė rinktis – įsigyti naują detalę ir vos ne tūkstančiu pigesnę restauruotą. Ar apsimoka taupyti?

Dainius

Viskas priklauso nuo to, iš kur paimta restauruota detalė. Jeigu ją restauravo profesionali įmonė, turbina gali būti vienodai patikima kaip ir nauja detalė. Nerekomenduojame pirkti turbinos po pseudorestauravimo, atlikto “garažiniame” servise. Tokiomis sąlygomis be specialios įrangos neįmanoma turbokompresoriui sugrąžinti buvusios geros būklės.

autobild.lt

Turiu dvejų metų vidutinės klasės automobilį, kurio rida 40 tūkst. km. Nuo eksploatacijos pradžios jau du
kartus keičiau padangas, nes jos labai greitai susidėvėdavo, o važiuojant smarkiai ūždavo. Servise
pasakė, kad taip atsitiko dėl vadinamojo padangų dantijimosi. Automobilio pakaba gera, padangos garsaus gamintojo. Iš kur gali atsirasti ši problema ir ar tai turi įtakos važiavimo saugumui?

Tadas

Konstruojant naujus automobilius naudojamos įvairių tipų pakabos. Toks sprendimas, ne abejo, turi įtakos padangoms. Padangų gamintojai moderniausiomis technologijomis stengiasi kiek įmanoma labiau sumažinti tokius reiškinius kaip padangų dantijimasis. Visos parduodamos padangos testuojamos dėl protektoriaus nereguliaraus nusidėvėjimo. Į gamybą diegiamos tik tos, kurios sėkmingai išlaikė testus.

Naujų padangų dantijimasis priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo:

• Automobilio pakabos geometrijos, kurį rekomenduoja gamintojas. Tačiau tai nereiškia, kad geometrija visai

neturės įtakos padangų nusidėvėjimui: beveik visai atvejais tinkama geometrija būna kompromisas tarp
geriausios automobilio laikysenos kelyje ir padangų nusidėvėjimo laipsnio;

• oro padangose slėgio;

• važiavimo stiliaus ir kelio kokybės; pavyzdžiui, važiavimas ilgais atstumais be aštresnių posūkių taip pat gali turėti neigiamos įtakos dantijimuisi;

• pakabos konstrukcijos, kuri, pavyzdžiui, pagerina automobilio stabilumą ir važiavimo savybes posūkiuose,

bet kartu turi nemažos įtakos padangų nusidėvėjimui;

• automobilio apkrovų, kurios gali iš esmės pakeisti pakabos charakteristikas. Pavyzdžiui, eksploatuojant universalus, kuriais tik važinėjama į darbą, visiškai neapkrovus galinės ašies. Tokiais atvejais padangos kur

kas greičiau dyla;

• blogos pakabos detalių techninės būklės, tokiu atveju padidėja dantijimosi grėsmė;

Dantijimosi grėsmė yra didesnė galiniais ratais varomuose automobiliuose su daugiaaše pakabos konstrukcija,
kuri suprojektuota taip, kad užtikrintų didelį važiavimo komfortą, puikiai slopintų vibraciją, užtikrintų gerą padangų sukibimą su kelio danga visomis važiavimo sąlygomis. Anot specialistų, padangos daugiau
ar mažiau dantijasi daugelyje šiuolaikinių automobilių modelių, šio reiškinio visiškai išvengti neįmanoma.

Galima nebent stengtis jį sumažinti:

• periodiškai tikrinant automobilio ratų geometriją;

• palaikant rekomenduojamą oro slėgį padangose;

• dažniau balansuojant ratus, tai daryti ne rečiau kaip kas 10 tūkstančių nuvažiuotų kilometrų.

Specialistų yra įrodyta, kad padangų dantijimasis neturi esminės įtakos saugiai automobilio eksploatacijai, o
tik sumažina važiavimo komfortą.

Foto: padangų dantijimasis – beveik neišvengiamas reiškinys šiuolaikiniuose automobiliuose

“Autobild Lietuva”, Nr. 2 (113), 2010 01 16–29

autobild.lt

Nuo pat antros kartos Avensis eksploatacijos pradžios, t.y. nuo 2004-ųjų, vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies gobelenas nusitrina ir iš jo pradeda lįsti siūlai. Firminis servisas sėdynių medžiagą jau du kartus keitė ir kaskart užtikrindavo, kad dabar viskas bus gerai. Tačiau niekas nepasikeitė. Kaip šią problemą išspręsti?

Tomas

Iš “Toyota” firminių servisų pavyko sužinoti, kad 2003–2004 m. gamintų Avensis (tiek sedanų, tiek ir universalų) sėdynių gobelenų medžiaga labai prastos kokybės ir itin greitai susidėvi. Tiems pirkėjams, kurie norėjo, servisai už papildomą mokestį medžiagines sėdynes pakeitė į odines. Tai ir yra pats paprasčiausias problemos sprendimo būdas.
Tuo tarpu japonų gamintojas yra bandęs aiškinti, kad sėdynių audinį dažniausiai pažeisdavo vairuotojų džinsuose esančios metalinės kniedės, tačiau to įrodyti jam nepavyko. Ši versija buvo atmesta ir dėl to, kad siūlai dažniausiai iš sėdynių išlįsdavo ne iš sėdimosios jų dalies, o iš šonų.

FOTO: gamintojas pripažįsta, kad Avensis sėdynių gobelenas nekokybiškas

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Kai spaudžia šaltukas, visada užšąla mašinos durelių tarpinės. Norėjau jas sutepti alyva, bet girdėjau, kad tai gali pakenkti guminėms tarpinėms. Kokį preparatą geriausiai naudoti?

Henrikas

Įprastiniai tiršti tepalai bei alyvos iš tiesų kenkia guminėms detalėms, todėl jų negalima naudoti tepti tarpinėms. Geriausias būdas apsaugoti jas nuo užšalimo – sutepti tarpines glicerinu (jo galima nusipirkti. vaistinėse) arba automobilių prekių parduotuvėse parduodamais preparatais: techniniu vazelinu ar specialiu “WD-40” purškalu.

FOTO: tarpinėms sutepti tinka glicerinas, techninis vazelinas arba “WD-40” purškalas

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Partrenkiau pėsčiąjį. Nepaisant matomų traumų, auka nenorėjo kviesti nei policijos, nei greitosios pagalbos. Ar tokiu atveju galima apsieiti be atitinkamų tarnybų pagalbos?

Zenonas

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad įvykus eismo nelaimei, jei yra sužeistųjų arba žuvusiųjų, privaloma kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tai, kad nukentėjusysis nenori kviesti policijos, žmogų partrenkusio automobilio
vairuotojo neatleidžia nuo minėtos pareigos. Priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė. Nukentėjusieji kartais atsisako pagalbos dėl šoko būsenos. Pavyzdžiui, jei vairuotojas, nepaisydamas nukentėjusio asmens sužalojimų,  neiškvietė greitosios pagalbos, jis vėliau gali būti apkaltintas dėl nesuteiktos pirmosios pagalbos. Ir tai jau būtų baudžiamoji, o ne administracinė byla.

FOTO: jei per avariją nukentėjo pėsčiasis, būtina kviesti ir policiją, ir greitąją pagalbą

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Nors nusipirkau automobilį, turintį serviso knygutę, nesu tikras, ar pardavėjas neatsuko mašinos odometro. Kaip tai galima patikrinti?

Laimonas

Tvarkingai užpildyta serviso knygutė labai palengvina šią užduotį. Jūs galite pasiskambinti į servisus, kurių antspaudus matote knygutėje ir patikrinti, ar mašina tikrai buvo juose aptarnaujama arba remontuojama esant tam tikrai ridai. Daugelį modelių galima patikrinti prijungus juos prie diagnostinio kompiuterio, kuriuos turi tik firminiai servisai, tačiau ši paslauga brangi.

FOTO: daugelio automobilių ridą galima patikrinti, prijungus juos prie diagnostinio kompiuterio

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Praėjusią žiemą nusipirkau naują Seat Altea mašiną. Išvažiuodamas iš salono pastebėjau, kad rasoja naujo automobilio žibintai. Man pasakė, kad laikui bėgant problema išsispręs savaime, nes tai nauja mašina. Tačiau žibintai ir toliau rasoja. Ką daryti?

Vidmantas

Esant dideliam oro drėgnumui (Lietuvoje tai labai dažnas reiškinys) žibintuose gali susidaryti vandens garų. Tai natūralus fizikos reiškinys, kuris turėtų pranykti įjungus šviesas. Jei rasojimas vis dėlto išlieka, žibintus būtina keisti. Oficialus atstovas tai privalo padaryti nemokomai, nes vienerių metų Seat yra garantinis automobilis, o rasojantys žibintai – gamyklinis trūkumas. Tokių žibintų dažniausiai pasitaiko automobiliuose, kurie gaminami pietinėse šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje. Ten klimatas kitoks ir tokiais dalykais kaip apsauga nuo drėgmės nelabai rūpinamasi.

Rasojančius žibintus oficialus atstovas

privalo pakeisti nemokamai

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Ar tiesa, kad žiemą važinėjant dujomis gali sugesti suskystintų dujų reduktorius?

Tomas

Net ir žiemą esant patiems didžiausiems šalčiams galima be jokios rizikos važinėti dujomis, tik būtina viena sąlyga – prieš tai variklį reikia gerai “sušildyti” kitais degalais, t.y. benzinu. Kai spaudžiant šaltukui automobilį bandoma “užkurti” dujomis, pradeda trūkinėti nuo šalčio kenčiančios visos guminės reduktoriaus detalės.

FOTO: žiemą mašiną, į kurią įmontuota dujinė įranga, geriau užvesti benzinu ir tik varikliui įšilus perjungti dujas

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Turiu bėdų dėl automobilio akumuliatoriaus. Jis, mašinai stovint, išsikrauna greičiau nei per dvi paras. Ar tiesa, kad to priežastis – įjungta signalizacija?

Gintaras

Akumuliatorius gali išsikrauti dėl daugelio priežasčių, kurios dažniausiai būna labai smulkmeniškos: trumpasis jungimasis elektros instaliacijoje, neužgęstančios lemputės bagažinėje ar salono dėtuvėse, neteisingai sumontuoti papildomi aksesuarai, kuriems būtina elektra. Kartais problemų kyla ir dėl signalizacijos. Gerai veikianti apsaugos
sistema, mašinai stovint, naudoja tik labai minimalų energijos kiekį. Jei akumuliatorius geras, o signalizacija “netrumpina”, problemų užvesti automobilį neturėtų kilti net ir tuomet, jei jis stovėjo dvi ar tris savaites.

Jei sumontuota sudėtinga apsaugos sistema

Papildomų bėdų dėl signalizacijos gali iškilti, jei sumontuota labai sudėtinga apsaugos sistema. Kiekvienas papildomas apsaugos elementas – judesio, smūgio, perimetro apsaugos jutiklis ar savaime įsikraunantis signalas – reikalauja papildomo energijos kiekio. Signalizaciją turintį automobilį paprastai būna sunku užvesti ir todėl, kad dauguma apsaugos įrenginių įtampos kritimą supranta kaip bandymą pavogti mašiną. Įtampos kritimas elektros instaliacijoje visiškai normalus dalykas, kai užvedamas šaltas variklis ir ypač tuo atveju, jei akumuliatorius yra silpnas. Signalizacijai įsijungus ir pradėjus “rėkti”, elektros poreikis staigiai padidėja kelis kartus – kaukia signalas, įsijungia šviesos. Per minutę sunaudojama visa likusi energija ir akumuliatorius “nudusta”.  Tokiu atveju gali padėti tik akumuliatoriaus įkrovimas specialiu prietaisu. O norint sužinoti visą tiesą, geriausia nuvažiuoti į servisą ir patikrinti, dėl ko akumuliatorius išsikrauna.

FOTO: akumuliatoriaus išsikrovimo priežastimi gali būti sugedusi signalizacija

“Autobild Lietuva” archyvo nuotr.

autobild.lt

Ką geriau pasirinkti savo automobiliui: laisvų rankų įrangą, pritaikytą konkrečiam telefono modeliui, ar bevielį įrenginį, turintį “Bluetooth” funkciją.

Kęstutis

Patariame geriau rinktis “Bluetooth” funkciją turintį įrenginį, nes juo būtų patogiau naudotis. Tuomet prireikus telefono, jo nereikės išiminėti iš kišenės ar krepšio. Pasukus raktelį automobilio spynelėje ir įjungus mašinos degimą, “Bluetooth” sistema jau bus pasiruošusi darbui.

Daugiafunkciniu mygtuku (vienintelė sistemos dalis, kuri turi būti sumontuota matomoje vietoje) galima atsiliepti į skambutį, surinkti paskutinį rinktą numerį arba įjungti automobilio garso aparatūros garsiakalbius. Sumontuoti į automobilį “Bluetooth” įrenginį nesunku, nes tam nereikia nei jokios išorinės GSM antenos, nei specialios konsolės,  į kurią statomas telefono aparatas.

Be to, pakeitus telefono aparatą, “Bluetooth” įrangos keisti nereikės. Tiesiog naujasis aparatas privalės turėti “Bluetooth” funkciją, o mašinoje esanti įranga pati automatiškai “atpažins” naują telefoną.

Be to, pavyzdžiui, “Sony/Ericsson” įranga galės dirbti su “Nokia” telefono aparatu. Vis dėlto toks sprendimas turi ir nedidelių savų trūkumų: nesimato, kas skambina, važiuojant telefono negalima įkrauti. Tačiau ir šios problemos nėra neišsprendžiamos – numerį galima matyti mašinos kompiuterio ekrane, o įkrauti telefono aparatą pavyks nusipirkus specialų kištuką turintį kabelį.

autobild.lt

FOTO: “Autobild Lietuva” archyvo